Komente
Intervista
Lajme
Botime
Arkivi

 

 

  • Shqipėria.com
  • Albanian.com
  • Kosovapress
  • KosovaLive
  • ATSH
  • Dwelle
  • Europaelirė
  • VOA
  • BBC
  • Epoka e re
  • Koha Ditore
  • Koha Jonė
  • Shekulli
  • Korrieri
  • Gazeta Sot
  • Lajme.net
  • Shkėmbi.com
  • Driarm
  • RAPORT I KĖSHILLIT TĖ PĖRGJITHSHĖM NĖ MBLEDHJEN E VI TĖ PĖRGJITHSHME TĖ LĖVIZJES POPULLORE TĖ KOSOVĖS

     

     

    I.  GJENDJA NDĖRKOMBĖTARE

     

    Tė nderuar delegatė dhe delegate,

    Gjendja ndėrkombėtare ėshtė duke u reflektuar direkt nė Kosovė andaj detyrimisht duhet tė hedhim njė vėshtrim mbi kėtė gjendje.

    Gjendja ndėrkombėtare ndėrroi shumė pas 11 shtatorit 2001, datė kur u krye sulmi i padėgjuar terrorist ndėrkombėtar nė Nju Jork dhe Vashington tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nga i cili humbėn jetėn mijėra civil tė pafajshėm. Pasojat e kėsaj ngjarje u reflektua nė gjithė botėn.

    Pėr rrjedhim njė koalicion ndėrkombėtarė i udhėhequr nga SHBA-tė intervenuan nė Avganistan. Pakistani dhe India u pėrfshinė nė luftė me rrezik pėr pėrdorimin edhe tė armėve atomike. Nė Lindjen e Mesme u pėrtrinė armiqėsitė dhe po vazhdon kriza izraelito-palestineze.

    Ndėrkohė OKB, pas qėndrimit tė pėrkohshėm nė Timorin Lindor i njohu pavarėsinė kėtij vendi.

       Ndryshimin e gjendjes ndėrkombėtare u pėrpoqėn ta keqpėrdorin kundėrshtarėt e Kosovės dhe popullit shqiptar nė pėrgjithėsi. Nė veēanti nacionalistėt serbė dhe sllavomaqedonas. Millosheviqi nga Haga dhe Georgevski e Boshkovski nga postet shtetėrore pa fakte e me forma letrare e filozofike u pėrpoqėn tė krijojnė ndėrlidhje nė mes tė sė keqes, terrorizmit ndėrkombėtarė dhe popullit shqiptarė vetėm pėr faktin se njė pjesė e popullsisė shqiptare ėshtė me religjion islam. Edhe pse situatat janė tė kjarta, edhe pse dihet se populli shqiptarė synim parėsor ka pavarėsinė, shtetėsinė dhe vetėvendosjen dhe jo relegjionet, ata po pėrpiqen tė krijojnė njė rezervė nė raportet shqiptarė-botė.

     

    Lėvizja Popullore e Kosovės ka qenė gjithmonė kundėr terrorizmit. Ne do tė jemi nė vijimėsi tė angazhuar kundėr terrorizmit sepse ai ėshtė bėrė njė nga pengesat kryesore tė progresit tė njerėzimit. Gjithashtu ai pengon edhe synimet tona tė afėrta e tė largėta.

     

     

     

    II.                VEPRIMTARIA E SHQIPĖRISĖ NĖ DOBI TĖ KOSOVĖS

     

    -          Republika e Shqipėrisė ka luajtur njė rol tė madh nė afirmimin e Kosovės nė botė. Nė fushėn e infrastrukturės ajo ėshtė duke pėrmirėsuar rrugėt qė janė me rėndėsi strategjike pėr njė komunikim efikas nė hapėsirat shqiptare. Kryevepėr nė kėtė drejtim ėshtė fillimi i grumbullimit tė bugjetit pėrmes tatimeve pėr ndėrtimin e rrugės Durrės-Qafė e Morinės. Ndėrsa pėr lehtėsi lėvizjeje tė qytetarėve nė relacionin Kosovė Shqiėri ajo ka mundėsuar tė qarkullohet vetėm me letėrnjoftime.

    -          Gezon fakti se Shqipėria, pėrkundėr vėshtirėsive tė mėdha ėshtė duke u stabilizuar dhe ėshtė duke i kontribuar gjithnjė e mė shumė paqes dhe stabilitetit nė rajon.

     

    III.             VEPRIMTARIA E SERBISĖ KUNDĖR KOSOVĖS

     

    1.      Politika serbe hoqi Millosheviqin nga skena zyrtare pėr shkak se ai u bė pengesė qė Serbia tė ruaj ndikimin nė Kosovė dhe pozitėn ndėrkombėtare. Po tė ishte „demokratizimi“ i Serbisė motivi i heqjes sė Millosheviqit, do tė merreshin nė pėrgjegjėsi pjesėtarė nga policia, ushtria, gjygjet dhe burgjet serbe si dhe partitė qė organizuan paramilitarėt serbė pėr tė bėrė krime nė hapėsirėn e ish Jugosllavisė. Po tė jetė e pėrcaktuar pėr demokraci Serbia duhet tė heq dorė nga territori i Kosovės dhe tė njeh pavarėsinė e saj. Serbia nuk ėshtė duke u demokratizuar por ėshtė duke u ristrukturuar me qėllim qė nė kushte tė reja tė vazhdojė politikėn tradicionale kundėr Kosovės. Pas rėnjes sė Millosheviqit politika e saj kundėr Kosovės ėshtė sotisfikuar dhe ka ardhur duke u bėrė mė agresive. Ajo i ka falur Maqedonisė territore tė Kosovės pa e pyetur Kosovėn pėr tė treguar se ėshtė gjoja „zot“ i Kosovės. 

    2.      Serbia po ndėrhynė nė punėt e Kosovės pėrmes strukturave tė posaēme koordinuese, pėrmes personelit civil legal dhe ushtarako policor ilegal nė Veriun e Kosovės dhe nė enklava tjera ku banon pakica serbe. Me ndėrhyrjet e veta Serbia ėshtė bėrė pengesa kryesore nė hapjen e perspektivės sė pakicės serbe nė Kosovė.

    3.      Pushtetarėt e Beogradit kanė krijuar rrethana qė Millosheviqi dhe tė dorėzuarit tjerė nė Hagė tė jenė tė dobishėm pėr Serbinė. Ata i shitėn shtrenjtė, me para dhe me sigurimin e privilegjeve pėr Serbinė nė arenėn ndėrkombėtare.

    4.      Gjykimi i Millosheviqit dhe kriminelėve serbė ėshtė zbehur pėr arsyen e thjeshtė se nė Hagė ėshtė duke u dėnuar individėt serbė por nuk ėshtė duke u dėnuar politika pushtuese e Serbisė nė Kosovė, shkaktare tė masakrave nė Kosovė e gjetiu. Cfarė vlere kanė pėr ardhmėrinė e Kosovės kėto gjykime kur Serbisė pėrsėri i njihet e drejta mbi Kosovėn. Pėr mė tepėr i njihet e drejta qė ta shes e tėhuajsojė territorin e Kosovės. Ndėrsa edhe sot e kėsaj dite zyrtarėt serbė vazhdojnė tė flasin nė emėr tė Kosovės nė OKB krahas pėrfaqėsuesit tė UNMIK-ut.

     

    IV.               VEPRIMTARIA E MAQEDONISĖ KUNDĖR KOSOVĖS

     

    1.      Njė fqinjė tjetėr grabitqarė po e provokon vazhdimisht Kosovėn nė Jug tė saj. Nė koordinim me Serbinė ajo po sulmon vazhdimisht. Vitin e kaluar ajo nėnshkroi marrėveshjen pėr grabitjen e territoreve tė Kosovės. Kufijtė ndėrrohen kur ka arsye, kur, bie fjala do tė ishte ndonjė fshat sllavomaqedonas nė Kosovė. Por ndėrrimi i kufijve tė banuar nė tė dy anėt me shqiptarė kishte pėr qėllim, pos pėrfitimi, edhe dhėnjes sė mesazhit se Shkupi nuk i njeh zot tė Kosovės, shqiptarėt dhe pėrfaqėsuesit ndėrkombėtarė, Pirshtinėn, por Beogradin. Ndėrsa ky i fundit nxit krijimin e njė konflikti nė Jug tė Kosovės me qėllim qė vet tė rrit presionin nga Veriu.

    2.      Ceshte me brengosese Marrveshjen RFJ-Maqedoni e ka pranuar dhe Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė.

    3.      Shkupi ishte vet shkaktar i krijimit tė konfliktit tė vitit tė kaluar nė atė shtet nė mes qeverisė dhe Ushtrisė Clirimtare Kombėtare. Me kėtė ata rrezikuan Kosovėn, i shtuan vėshtirėsi tė shumta pėr mbajtjen e refugjatėve. Akuzat e tyre se gjoja kishte invazion ushtarak nga Kosova fshihnin nė vete pretendimet territoriale mbi Kosovėn qė praktikohen tash.

     

    4.       QĖNDRIMI I LPK-SĖ PĖR KONFLIKTIN NĖ MAQEONI

     

    -          Me sjelljet e veta kunder shqitpareve sllavomaqedonasit vazhdimisht kanė rrezikuar paqen ne rajon dhe ende janė duke vazhduar provokimet e tyre. Levizja Popullore politikisht u angazhua ne Maqedoni me qellim qe te ndihmoje qe edhe atje te depertoje liria dhe demokracia. Historikisht LPK nje pjese te veprimtareve te vet i kishte nga territori shqiptar i Maqedonise. Ata u bene bartes te aktiviteteve ēlirimtare. Veprimtaret e LPK-se nga keto vise shqiptare u bene legjion nderi ne bartjen e ideve te lirise, te reformave kushtetutare dhe integruese. Edhe pse nė fillim tė konfliktit faktorė tė mbrendshėm dhe tė jashtėm na dėnuan politikisht, me angazhimet e tyre tė mėvonshme kanė provuar se ne kishim tė drejtė nė punėn tonė sepse angazhimi pėr reformat nė Maqedoni ishte i drejtė, ishte nė dobi tė paqes, nė dobi tė pėrparimit, demokracisė nė kėtė pjesė tė hapėsirės shqitpare, tė ballkanit dhe tė Evoropės.

    -          Duke qenė tepėr e vetėdijshme pėr rrjedhojat negative pėr popullin shqitpr nė Maqedoni dhe pėr fatet e demokracisė e pėrparimit tė Maqedonisė, LPK nuk ju ėshtė nėnshtruar presioneve poshtėruese pėr tė dėnuar luftėtarėt e lirisė nė Maqedoni. LPK nuk pranoi tė bėjė deklaratė fyse me tė cilėn duhej tė ftoheshin luftėtarėt e lirisė qė „tė lėnė armėt“ dhe pa kurrėfarė garancioni „tė shkojnė nė shtėpitė e tyre“ ndėrsa kriza tė menaxhohej nė Kosovė. Fatkeqėsisht kėtij presioni ju nėnshtruan disa nga subjektet politike shqiptare nė Prishtinė, nė Tiranė dhe nė Shkup. Me kėto deklarata si vullnet gjoja i vet shqitparėve qė tė luftojnė gjoja "ekstremizmin" u arsyetua fushatat ushtarake sllavomaqedone kundėr ushtrisė ēlirimtare. Nė aspektin strategjik Ushtria Clirimtare Kombėtare e fitoi lufėn nė fushbetejė. Sllavomaqedonasit u detyruan qė tė pranojnė ndėrrimin e Kushtetutės por bashkė me kėtė filloi edhe njė fushatė e madhe mashtrimi dhe shmangjeje nga marrėveshjet e nėnshktura nga 13 gushti 2001 e kėtej.

    -          Marrėveshja e Ohrit dhe ato pėrcjellėse nė Maqedoni pėr krizėn nė atė vend, megjithėse shqiptarėve ju njihen mė shumė tė drejta, nuk e ka rėndėsinė dhe rolin qė duhet ta kenė marrėveshjet sepse ato nuk i kanė nė vete zgjidhjen e shumicės sė ēėshtjeve pėr ēka ka ardhur deri te shpėrthimi i konfliktit dhe krijimit tė krizės. Andaj LPK konsideron se kėto marrėveshje nuk mund ta sjellin paqen e vėrtetė, tė drejtė dhe tė qėndrueshme. Ndėrmjetėsuieisit ndėrkombėtar kanė marrė pėrgjegjėsi pėr ushtrimin e presionit kryesisht mbi pėrfaqėsuesin politik tė UCK-sė Ali Ahmetin dhe pėr dobėsimin e ēarmatosjen e njėanshme tė palės shqiptare pa dhėnė shpjegime se ēka do tė ndodh mė vonė me procesin dhe pa ndėrmarrė masa mbrojtėse pėr gjithė qytetarėt e Maqedonisė.

     

    -          Me qėllim tė zhvillimit tė Kosovės ėshtė e rėndėsishme qė nė Maqedoni tė zgjidhen problemet e mbrendshme. Maqedonia ėshtė multietnike me pėrqindje tė barabart tė shqiptarėve dhe maqedonėve por ajo po prezentohet sikurse tė jetė nė shumicė prej sllavomaqedonasve dhe sikur tė tjerėt tė jenė pakica etnike.

     

     

    1.      QĖNDRIMI I LPK-SĖ PĖR KONFLIKTIN NĖ KOSOVĖN LINDORE

     

    Nga muaji korrik kur u mbajt Mbledhja e 5-te, LPK vazhdoi ta mbeshtet politikisht UCPMB-ne dhe luften e saj te drejte. Lufta pati filluar nė kohėn e Millosheviqit kur tė gjithė i besonin popullit shqitpar nė Kosovėn Lindore se ėshtė i shtypur. Megjithėse strukturat represive dhe antishqitpare nuk ndėrruar nė Serbi edhe sot e kėsaj dite nė mėnyrė jo korrekte faktorė tė ndryshėm ndėrhynė nė dėm tė shqiptarėve. Ne kete drejtim perkrahja jone pėr Kėshillin Politik dhe UCPMB-nė nė K. Lindore  ka pasur efekt dhe ka vazhduar deri ne fund kur u imponua marreveshja ne mes saj dhe Beogradit me ndermjetesimin e faktorit te jashtem.

     

     LPK me kohe pati perkrah rezistencen kundėr Millosheviqi atje. Por sabotimi i kesaj lufte tė drejtė nga shumė anė ka qene i madh dhe ka kushtuar shume. Edhe pse me ardhjen e Koshtunices ne Serbi nuk ndryshoi ne esence asgje per shqiptaret rrethanat u vishtirsuan per shkak te interesave te Perendimit ne Serbi. Te drejtat e popullit shqitpar ne Luginen e Presheves u moren neper kembe nga te gjithe faktoret jashte shqiptar dhe u imponua nje paqe e rrejshme e cila vazhdon edhe sot.

     

    Mbyllja e krizave pa u zgjidhur ēėshtjet e hapura jo vetėm nė Ballkan, por edhe nė Lidnje tė Afėrt dhe tė Mesme e vende tjera tė evidentuara me kriza, janė dėshmuar si plagė tė lidhura pa u pastruar tė cilat kur janė rihapur kanė pasur paasoja edhe mė tė mėdha. Kėshtu qė kriza nė Ballkan, veēanėrisht statusi definitiv i pavarur i Kosovės, kriza nė Maqedoni, nė Kosovėn Lindore duhet tė shikohen dhe tė zgjidhen drejt.

     

     

    V.                  POLITIKA E BASHKIMIT EVROPIAN NĖ KOSOVĖ DHE RAJON

     

     

    1.      Udhėheqja e tashme e Bashkimit Evropian eshte duke bere perpjekje per zgjidhjen vet, pa ndihmen e SHBA-se te problemeve qė e shqetsojnė kontinentin. Ne kete drejtim per here te pare zyrtaret e BE-se ndermjetesuan nje Marreveshje ate ne mes te ish RFJ-se dhe Malit te Zi sipas te ciles krijohet shteti i ri i perbashket qe do te quhet Mali i Zi – Serbi. Nga kjo marreveshje ka pesuar me se shumti Kosova. BE ka filluar te beje presion tė paarsyeshėm mbi Kosoven qe te beje nje marreveshje te ngjashme Serbi-Kosove.

    2.      LPK ėshtė kundėr bisedimeve direkte Prishtinė-Beograd pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės tė propozuar nga Bashkimi Evropian. Biesedimet pėr statusin e ardhshėm tė Kosovės, tė bazuara nė referendumin e vitit 1991, dhe duke pasur parasyshė paqen dhe qetėsinė nė rajon, duhet tė jenė shumėpalėshe dhe ato mendojmė se duhet tė udhėhiqen nga Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.

     

    VI.               SITUATA NĖ KOSOVĖ

     

    1. GJENDJA POLITIKE

     

    Edhe pas dy viteve nė Kosovė vazhdon statusi i padefinuar i Kosovės. Pushtetin shtetėror ėshtė duke vazhduar ta ushtroj me shumė dobėsi Misionin e Kombeve tė Bashkuara nė Kosovė ndėrsa paqen e sigurinė nė Kosovė janė duke i mbajtur me sukses forcat paqėruajtėse tė KFOR-it. 

     

    Gjendja e sigurisė sė mbrendshme nė Kosovė ėshtė pėrmirėsuar dhe ėshtė nė kufijtė e normales, e pėrafėrt me tė gjitha shtetet.

    Si rrjedhim i kėsaj gjendjeje stabile ėshtė mirėpritur ristrukturimi dhe pakėsimi i KFOR-it nė Kosovė.

     

    1.      Me njė rregullore tė UNMIK-ut janė mbajtur zgjedhjet lokale nė Kosovė. Nga ana tjetėr nė Kosovė Kėshilli i Sigurimit tė OKB-sė ka aprovuar kundėr vullnetit tė banorėve tė Kosvovės Kornizėn Kushtetuese si aktin mė tė lartė juridik tė Kosovės. Sipas saj kompentencat e aparatit shtetėror, ushtria, policia, gjygjet, burgjet, punėt e jashtme dhe kompetencat e ndėrhyrjes dhe arbitrazhit nė punėt e Kuvendit dhe Qeverisė ju rezervuan Misionit tė OKB-sė. Nė bazė tė Kornizės Kushtetuese janė mbajtur zgjedhje qendrore. Pėrkundėr tė gjitha mangėsive kushtetuese, qytetarėt e Kosovės dhe subjektet politike nė Kosovė kanė dhėnė prova se janė tė gatshme dhe tė aftė qė tė ndėrtojnė institucionet e demokracisė Perendimore nė Kosovė. Pėrkundėr kėsaj administrata e Misionit tė Kombeve tė Bashkuara ende nuk po gjen mėnyrė pėr tė pakėsuar personelin dhe pėr tė kaluar kompetencat te instituconet e Kosovės.

    2.      Si rrjedhim i nderhyrjeve vend e pa vend te administrates nderkombetare, Kuvendi i Kosoves, Qeveria dhe Presidenca, me gjithese me emertime qė ju takojnė shteteve, me kompetenca kanė mbetur aqe sa kane zyrtaret e nje komune.

     

    2. GJENDJA EKONOMIKE

     

    -          Me shpejtėsi tė madhe ėshtė duke u polarizuar shoqėria. Pjesa mė e madhe e popullatės ėshtė gjetur nė vėshtirėsi. Mbi 50 pėr qind jeton nėn minimumin e ekzistencės.

    -          Sot nė Kosovė janė rreth 700 mijė tė papunė ndėrsa edhe ata qė punojnė nuk kanė tė kėnaqur pėr shkak tė pagave qė nuk mbulojnė as pėr afėrsisht shpenzimet e jetesės normale.

    -          Programi i Qeverisė sė Kosovės, me prioritete artificiale, ėshtė i parealizueshėm pėr shkak tė mungesės sė bugjetit i cili nuk varet nga ajo.

    -          Statusi i padefinuar i Kosovės eshte shkaktari mė i krizes ekonomike nė Kosovė qė po thellohet. Si pasojė e tij nuk pritet tė ketė investime me rėndėsi. Privatizimi i ndermarrjeve permes Agjensise Kosovare tė Mirebesimit qe eshte duke e krijuar UNMIK-u gjithashtu do tė jetė tepėr i vėshtirė.

    -          Pasurimi i paligjshėm i disa personave ėshtė evident. Me gjithė luftėn kundėr korrupsionit ai nuk ėshtė ndalur. Eshtė pėr t’u pėrshėndetur lufta kundėr tij e filluar sivjet por kjo e keqe e trashėguar dhe e ushqyer me gjendjen e tashme do tė jetė vėshtirė tė luftohet me sukses vitet e ardhshme.

    -          Megjithėse analistėt kanė shėnuar njė optimizėm tė jashtėzakonshme tė qytetarėve tė Kosovės herė pasė herė janė duke u shfaqur shenja te rritjes sė tensioneve dhe revoltės sociale.

     

    2.      ANGAZHIMI I LPK-SĖ PĖR KUSHTETUTĖN E KOSOVĖS

     

    Gjatė kėtyre dy viteve u aprovua e ashtuquajtura Kornizė Kushtetuese e Kosoves. Ajo u be ne kundershtim me vullnetin e popullit te Kosoves. Ate e aprovoi Keshilli i Sigurimit te OKB-se. LPK publikisht u angazhua qe ne kete dokument  juridik themelor te Kosoves ne pjesen ku flitet pėr kompetencat e Kuvendit t’i njihet atij e drejta qe te thirr referendum popullor ndersa ne pjesen ku flitet per Qeverine ajo te kete edhe 4 ministri: te mbrojtjes, te mbrendshme, te drejtesise dhe te puneve te jashtme.

       Shkresat e kohes deshmojne se ne fillim te majit 2001 LPK pa rrezik te madh qe keto elemente kryesore kishte shenja se po punohej te mos aprovoheshin ne Kushtetuten e Kosoves. Andaj ajo nė fillim tė muajit maj 2001 u drejtoi nje shkrese PDK’se, AAK’se dhe LKCK-se ne te cilen kerkohej qe te mobilizoheshin qytetaret qe te finalizojne si duhet frytet e luftes clirimtare. Mirepo nuk hasi ne mirekuptim per kete iniciative.

    Per te sensibilizuar masat LPK thirri nje tyeze te rrumbullaket me subjektet politike te Kosoves nga e cila u be nje deklarate e perbashket. Nga ana tjeter mori pjese dhe perkrahu levizjen studentore dhe te shoqatave qe u organizuan me kerkesa qe Kushtetuta e Kosoves te jete si duhet.

     

    VII.            ANGAZHIMI I LPK-SĖ KUNDĖR FUSHATĖS IDEOLOGJIKE TĖ KUNDĖRSHTARĖVE TĖ PAVARĖSISĖ SĖ KOSOVĖS

     

    Delegatė dhe delegate,

    Gjatė kėtyre dy viteve LPK-sė i ėshtė dashur tė angazhohet kundėr fushatės politike e ideologjike kundėr Kosovės. Kėto fushata tė disa shteteve qe tradicionalisht e kanė luftuar Kosovėn, u drejtuan kundėr vetėvendosjes sė popullit tonė, kundėr integrimit tė tij tė natyrshėm si komb dhe integrimit nė Evropė.

    Cėshtė mė e keqja kjo propagandė ėshtė duke u bėrė edhe nė emėr tė qytetėrimit Perendiomor por nė fakt ka qenė dhe ėshtė kundėr tij.

    Ideja dhe veprimet e gjithė evropianėve bashkėkohor ėshtė qė tė bashkojmė kontinentin por kohėve tė fundit janė duke u rritur zėrat e disa evropianėve qė janė kundėr Bashkimit Evropianė. Kėtė e dėshmojnė zgjedhjet e kėtij viti nė Francė, Holandė dhe ato tė mėhershmet nė Austri.

     

    Kundėrshtarėt e Kosovės kanė ngritur njė sistem tė tėrė tė filozofik me tė cilin dėshirojnė tė arsyetojnė pikėpamjet e tyre kundėr Kosovės dhe Evropės sė Bashkuar.

     

    Ata kanė dėshtuar nė vendet e tyre nė pėrpjekje qė pėrmes votimit ta sabotojnė bashkimin e Evropės dhe tani pėrpiqen ta bėjnė realitet kėtu nė Kosovė ėndėrrėn e tyre pėr Evropėn e shekullit 19-tė dhe 20-tė.

     

    Aktiviteti kundėr BE-se nga njė pjesė e Evropianėve tė angazhuar nė Kosovė mė hapur se kudo tjetėr duket nė vendin tonė. Ata nxjerrin pengesa tė njėpasnjėshme pėr integrimin e territoreve tė cilave Evropa mė parė ju ka bėrė padrejtėsi.

     

    Nė fushėn e mendimit ata etiketojnė cdo evropianė tė Evropės juglindore qė dėshiron tė integrohet natyrshėm nė drejtimet ku ėshtė mė leht tė bėhet kjo.

     

    1.      Kėta konzervativ kanė riaktivizuar tezėn e okupatorėve „Shqipėri e Madhe“, „Kosovė e Madhe“ sa herė qė shqiptarėt flasin pėr integrim apo trojet e tyre etnike tė ndara padrejtėsisht.

     

    2.      Kjo strukturė konzervative lirinė e qarkullimit tė ideve, njerėzve dhe mallrave e kupton njė drejtimshe. Nga vendet e tyre nė Kosovė ndėrsa Kosova duhet tė vazhdojė tė jetė nė geto dhe aparthejd. Pėr njė vizė tė thjesht turistike nė shtete tjera tė Evropės duhet tė dėrgosh njė dosje tė tėrė. Ato pastaj vonohen shumė dhe refuzohen shpesh.

     

    3.      Kjo strukturė konzervative ka pėrvetėsuar edhe tezėn e ish okupatorėve se si gjoja „shqiptarėt nė Kosovė nuk janė tė aftė tė qeverisin vetveten“. Kėtė tezė kolonialiste me tė drejtė e kanė vėrejtur ajo pjesė e miqve tė Kosovės qė kanė ardhur nga jashtė.

     

    4.      Raportet qė nxjerrin disa nga zyret e jashme nė Kosovė pėr gjendjen kėtu dhe disa ndėrkombėtarė tjerė pėr arsyet e mosdhėnjes sė pavarėsisė sė Kosovės janė jo tė logjikshme, madje jashtė temės sė statusit tė Kosovės. Ata lėnė tė nėnkuptohet se do t’i njihnin tė drejtėn pėr pavarėsi Kosovės nėse e plotėson kėtė standardh e atė standard Kosova, institucionet e saja, sikurse ne tė konkuronim qysh tash tė hyjmė nė Bashkimin Evropian apo nė NATO apo anėtarė tė pėrhershėm tė Kėshillit tė Sigurimit krahas 5 tė tjerėve.

     

    -          Ne jemi duke kėrkuar thjesht tė drejtėn tė vendosim vet pėr fatin tonė, tė jemi shtat i pavarur. Kuptohet pastaj ne do tė konkuronim pėr tė gjitha standardet qė pėrmenden.

    -          Cilido vend i pavarur, nga e kanė origjinėn kėta zotėrinjė i pati plotėsuar standardet e shteteve pėr rreth apo standarde tė fuqive apo sistemeve tė kohės? Por e fitoi pavarėsinė, tė drejtėn e vetėveprimit pastaj eci mė tutje.

    -          Ata thonė se pavarėsia nga Serbia dhe integrimi i jonė nė Evropė varet nga puna e juaj ndėrsa institucioneve tona qė duhet tė punojnė nė kėtė drejtim u bėhen kufizime tė njėpasnjishme dhe nuk i lėnė tė punojnė.

    -          Posa tė jemi tė lirė tė vetėveprojmė, pavarėsohemi, ne do tė bėjmė kėrkesa pėr hyrje nė strukturat euroatlantike dhe besojmė se nė afat rekord ne do t’i plotėsiojmė edhe ato kritere qė nuk kemi pasur si t’i plotėsojmė deri mė tash, nė mungesė tė lirive dhe kompetencave pėr tė punuar.

    -          E drejta pėr vetėvendosje duhet tė njihet dhe jo tė kushtėzohet. Asnjė kuptim nuk do tė kishte fjala liri dhe e drejtė elementare njerėzore sikur pėr tė arritur kėtė individit t’i veheshin kushte pėr kėtė e atė kualifikim, kėtė e atė trajnim.

    -          Ne qė punojmė pėr  liri e  pavarėsi pėr Kosovėn dhe integrime nuk jemi ekstremist, sepse realizimi i kėtyre tė drejtave nuk sjell ekstremizėm por sjell paqe dhe stabilitet. Ekstremistė janė tė gjithė ata qė mohojnė lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės dhe integrimin e saj normal nė drejtimet e zhvillimit bashkėkohor. Janė tė tillė sepse mohimi i kėtyre tė drejtave ka sjellur ekstremizėm, luftė, masakra dhe vuajtje nė Kosovė.

     

    PIKĖPAMJA E LPK-SĖ PĖR PAKICĖN SERBE NĖ KOSOVĖ

     

    Nė Kosovė jetojnė disa pakica siē jetojnė pakica nė Gjermani apo Itali qė pėrbėjnė afėrsisht 10 pėr qind tė popullatės. Nėse kėto dy vende janė multietnike edhe Kosova ėshtė e tillė dhe ne duam ta bėjmė njėjtė sikurse ato. Por nėse prapa termit multietnicitet fshehten veprimet pėr ndėrrimin artificial tė strukturės sė popullatės pėr t’ua marrė tė drejtat shqitparėve dhe pėr t’i asimiluar, kjo nuk ėshtė e drejtė. Nuk e lejojnė shtetet qė pėrmenda dhe tė tjerat nė botė dhe nuk e dėshirojmė as ne.

     

    Gjoja "Shtypja e organizuar e pakicave nga shqiptarėt" ėshtė thjesht njė konstruksion me qėllim qė tė krijohen pretekste pėr tė mohuar tė drejtat qė i takojnė Kosovės.

     

    Kosova nuk ka asnjė problem me pakicat nė Kosovė. Kosova ka problem me njė pjesė tė pakicės serbe, pakicė, shteti amė i sė cilės, ishte okupatorė nė Kosovė. Shteti amė i tyre gjatė luftės e keqpėrdori pakicėn serbe kundėr shumicės shqiptare, turke, boshnjake, dhe hashkalive dhe nė kėtė mėnyrė u la njollė tė zezė nė sjelljet e tyre. Gjithashtu u la njė mentalitet tė sundimtarit tė pakicės mbi shumicėn. Gjithė kėto kanė ndikuar qė pas luftės serbėt tė mos ndihen tė sigurtė, tė mos jenė tė kėnaqur, dhe tė pėrpiqen tė sigurojnė prap privilegje. Ky angazhim i tyre pas luftės ka pasur sukses sepse ata brenda 3 viteve kanė arritur qė nė shumė drejtime tė krijojnė njė status tė privilegjuar jo vetėm nė raport me pakicat tjera por edhe me vet shumicėn shqiptare.

     

    Njė pjesė e pakicės serbe nuk dėshiron tė integrohet nė realitetin e ri tė krijuar gjatė kėtyre 3 viteve tė pasluftės. Ata me ēdo kusht tė jetojnė tė vetėveēuar. Thuhet se ata janė tė diskriminuar por nė fakt ata janė tė privilegjuar (apo tė diskriminuar pozitivisht). Ata pėrfaqėsohen me 18 pėr qind nė Kuvendin e Kosovės nė kohėn kur pėrbėjnė vetėm 4 pėr qind tė popullsisė. Ata tash dėshirojnė tė bėjnė formimin e komunave tė reja tė Kosovės nė baza etnike pėrkundėr faktit se Kosova ka nevojė pėr formimin e Komunave sipas nevojave tė zhvillimit ekonomik. Shumica prej tyre e ka pėrkrahur regjimin kriminal tė Millosheviqit ndėrsa sot prezentohen viktima qė duhet t’u kėrkojmė falje pėr gjendjen qė u krijua edhe me ndihmėn e tyre. Ata janė duke i bėrė obstruksion gjithė pėrparimit tė Kosovės.

     

    Te gjitha raportimet nga Kosova lidhur me pakicen serbe jane te shtremberuara. Raportohet sikur shqiptaret nuk u japin mundėsi tė integrohen serbėve ndėrsa ėshtė e kundėrta. Instrumentalizimi i serbėve kundėr statusit tė avansuar tė Kosovės ėshtė duke u bėrė gjithnjė e mė i madh, por tani, pos nga Beogradi, edhe nga njė pjesė e bashkėsisė ndėrkombėtare.

     

    Lėvizja Popullore e Kosovės u bėnė thirrje serbėve qė tė lėnė praktikėn e instrumentalizimit dhe tė pranojnė jetėn e pėrbashkėt nė Kosovė me shumicėn shqiptare dhe pakicat tjera nė Kosovė. Sėrbėt dhe pakicat tjera nė Kosovė duket tė luajnė tė njejtin rol pozitiv qė luajnė pakicat nė botė: tė jenė ura tė ndėrlidhjes nė mes popujve dhe vendeve dhe jo kuti e Pandorės.

     

    Lėvizja Popullore e Kosovės ėshtė pėr kthimin e gjithė qytetarėve tė Kosovės nė Kosovė. Tė gjithė ata qė duan tė kthehehn tė kthehen pa dallim, duke pėrfshirė edhe ata qė kanė bėrė krime. LPK ėshtė kundėr atyre zėrave dhe partive qė po kėrkojnė tė mos kthehen kriminelėt serbė nė Kosovė. Me ta nuk duhet tė merren politikanėt apo qytetarėt e thjeshtė por, nėse ka fakte, drejtėsia. Kėta, madje, edhe nėse nuk kthehen duhet tė kėrkohen nga drejtėsia qė tė ekstradohen nga cilido shtet ku gjenden.

     

    VIII. ĒARMATOSJA E POPULLSISĖ ME QĖLLIME POLITIKE

     

    Lėvizja Popullroe e Kosovės ka pasur vėrejtje pėr Rregulloren lidhur me armėmbajtjen. Edhe gjatė kėtyre dy vjetėve u bėnė bastisje sistematike tė vendbanimeve deri nė lodhje e popullatės nga ana e KFOR-it dhe UNMIK-ut pėr kėrkimin e armėve. Nėpunėsit policor e ushtarak si duket nuk e dijnė ose nuk u bėnė pėrshtypje fakti se kjo rutinė ndodh te ne qe 2000 vjet dhe popullata ėshtė e irrituar nga kėto aktivitete pavarėsisht me cfarė qėllimi fisnik bėhen.

     

    LPK ėshtė pėr evidentimin e armėve dhe pastaj atyre qė nuk ua lejon mjeku apo drejtėsia t’u merren. Sepse vetėm armėt nė dorė tė kėtyre kategorive janė tė rrezikshme.

     

    Edhe pse mbledhja e armėve po bėhet nė emėr tė ruajtjes nga rreziku qė paraqet arma nė duar tė tė cmendurve dhe tė atyre qė i ndjek drejtėsia, kriminelėve, ka fakte se prapa kėsaj veprimtarie fshihet dhe qėllimi politik i kjart. Me mbledhjen e armėve segmente pro Beogradit kanė pėr qėllim politik tė diktimit tė statusit final tė Kosovės nė drejtimin qė e mendon dhe prejudikojnė ato. Duke mos pasur mundėsi rezistence tė kurrėfarė lloji dhe sidomos tė armatosur, ndaj atyre qė pėrpiqen tė imponojnė zgjidhje kundėr vullnetit tė popullit tė Kosovės, popullata e Kosovės do tė jetė e detyruar, tė pranojė nė heshtje atė.

     

    Se ekziston kjo tendencė injorimi duket nga mbledhja edhe e armėve qė janė me leje dhe moslėshimi i lejeve pėr armė pėr qytetarėt lojal ndaj Kosovės dhe statusit pėr pavarėsi.

     

     

     

    NDERHYRJE NE JETEN POLITIKE NE KOSOVE JANE BERE DUKRI TE SHEMTUARA

     

    Nė Kosovė ekziston njė rregullore 2000/16 e UNMIK-ut qė ėshtė plotėsuar me rregulloren e sivjetme, sipas tė cilės subjektet qė e pėrmbushin atė janė subjekte logale dhe legjitime pėr veprim. Pėr kryerjen e obligimeve dhe tė drejtave janė tė precizuara paragrafėt e rregullores.

     

    Mirėpo kjo rregullore pėrbuzet cdo ditė nga politikanėt ndėrkombėtarė dhe zyrat e tyre tė ndėrlidhjes nė Kosovė.

     

    LPK dhe disa subjekte tjera edhe pse kanė pėrmbushur kushtet qė parasheh kjo rregullore kanė vetėm detyrime ndaj saj. Ndėrsa nuk mbrohen nga askush kur diskriminohen.

     

    Edhe pse rregullorja nė fjalė i ka shkruar kriteret zyrat e huaja qė janė nė Prishtinė nuk ju intereson kjo. Ato kanė kriteret e politikės sė shtetit tė tyre pėr vlerėsimin e subjekteve politike legale dhe atyre u lihet hapėsirė nė media qė tė bėjnė fushatė kundėr subjekteve tė caktuara dhe pėr tifozllėk pėr disa tė tjera.

     

    Ndėrhyrjet e tyre tė jashtėlogjikshme nuk kanė tė sosuar. Ata i kanė diferencuar subjektet politike nė subjekte tolerante dhe jo tolerante, tė dhunės dhe kundėr dhunės. Natyrisht kjo ndarje e drejtesise nė kundėrshtim me sistemin zyrtar tė drejtesise nė Kosovė behet pa fakte por arrin efekt tė plotė negativ. Kėto farė subjekte qė i quajnė „pozitive“, „tolerante“ i vizitojnė, i pėrkrahin, i mbėshtesi nė fushata elektorale dhe nė shumė forma ndėrkaq ato „negativet“ „ekstremiste“ i bojkotojnė, i izolojnė, bėjnė raporte dhe sygjerime kundėr tyre, nuk u pėrgjigjen ftesave pėr bashkėpunim sepse kushti i bashkėpunimit ėshtė qė paraprakisht tė pranosh vlerėsimet politike tė tyre.

     

    ANGAZHIMI I LPK-SĖ PĖR NDĖRTIMIN E INSTITUCIONEVE TĖ KOSOVĖS

     

    IX.               Angazhimi i LPK-sė nė zgjedhjet lokale dhe qendrore

     

       Lėvizja Popullore e Kosovės ka marrė pjesė nė zgjedhjet e kaluara lokale dhe Qendrore. Nė zgjedhjet lokale LPK ka fituar 4 vende nė kėshillat komunale. Nė zgjedhjet qendrore ne kemi arritur tė jemi subjekt parlamentar me njė deputet. Kėtė rezultat e kemi arritur nė kushte tė vėshtira tė konkurrencės nė kushte dhe shansa jo tė barabarta si dhe duke kaluar pengesa tė shumta. Kėto pengesa erdhėn nga organizatorėt e zgjedhjeve me qėllim qė LPK tė dėmtohet dhe mundėsisht tė eleminohet nga skena politike.

       LPK ate cka premtoi ne fushate eshte duke ju permbajtur nga pozicioni i opozites konstruktive. LPK ka treguar dhe po tregon respekt tė plotė pėr ata qė i kanė dhėnė pėrkrahjen me votėn e tyre. Ne nuk kemi premtuar se do ta rrėzojmė Rugovėn dhe pas zgjedhjes ta ngritim atė edhe mė lart. Ne nuk kemi premtuar se do t’i rrim besnik programit tonė dhe pas zgjedhjeve pėr njė vend nė qeveri tė harrojmė pse na kanė dhėnė votėn qytetarėt. Ne nuk jemi marrė me devijimin e destinacionit tė votave dhe nuk do ta bėjmė kėtė as nė tė ardhmėn. Ne me tė drejtė presim qė votuesit tanė nė zgjedhjet e ardhshme tė rriten.

     

    X.                  ANGAZHIMI I LPK-SE NE KUVENDIN E KOSOVES

     

    XI.               PSE LPK ISHTE KUNDĖR KANDIDATURĖS SĖ IBRAHIM RUGOVĖS PĖR KRYETAR TĖ KOSOVĖS

     

    Nė Kuvendin e Kosovės siē dihet LDK e pati propozuar Kryetar z. Ibrahim Rugova, pėr Kryetar tė Kosovės, person shumė i diskutuar dhe qė vazhdon tė diskutohet edhe sot. Z. Nekibe Kelmendi pati lexuar biografinė e Rugovės por pati prezentuar vetėm punėn e tij jashtė kontributit pėr Kosovėn nė kohėn mė tė vėshtirė.

    Ne Kuvendin e Kosoves, deputeti i LPK-se Bedrush Collaku kerkoi qe para se te votohej per kandidaturen per Kryetar te Ibrahim Rugoves, kandidat i LDK-se, kerkoi qe te verifikohej figura e tij nga nje komision i Kuvendit. Vecanerisht ai kerkoi te verifikohet figura e tij ne prag dhe gjate luftes ne Kosove kur ai beri 2 marreveshje me kreun e okupatorit serb. Kjo nuk u mor parasyshė dhe u anashkalua ne kundershtim me cdo lloj procedure te kuvendeve. Kuvendi i Kosoves nuk i dha besimin Ibrahim Rugoves megjithese u votua 3 here. Ne cfardo rrethane normale, duke perfshi kėtu edhe anėn morale, Ai mė nuk duhej tė kandidaohej per Kryetar. Por njė pjesė e bashkėsisė ndėrkombėtare ndėrhyri nė punėt e Kuvendit tė Kosovės sistematikisht dhe nė shumė forma. Nė fillim ata hudhėn idenė se shqiptarėt janėt ė paaftė qė tė bėjnė institucionin ndėrsa nė popull filluan tė pėrhapin idenė e bllokimit gjoja tė situatės institucionale. Nė fakt kjo nuk ishte e vėrtetė sepse me Kornizėn Kushtetuese kryeadministratorit i janė rezervuar tė drejtat pėr cdo lloj ndėrhyrje pėr bllokim dhe pėr debllokim.

     

     

    RRETH KOALICIONIT LDK, PDK, AAK QE U KRIJUA ME INTERVENIMIN E SHTAJNERIT

     

    Mė 28 shkurt 2002 nė Prishtinė u formua koalicioni tripalesh, pėr qeverisjen e Kosoves nė mes tė Rugovės, Thacit dhe Haradinajt nė prani tė Kryeadministratorit tė Kosovės Schteiner. Eshtė e drejtė e subjekteve qė kanė program tė njejtė pėrė tė bėrė koalicion. Ne kemi respektuar rezultatin e votimeve por kemi punuar qė tė krijohen  institucionet e Kosovės  me personat qė nuk janė tė pėrfshirė nė aktet e nėnshkrimit tė marrėveshjeve kundėr Kosovės.

     

    LPK publikisht ju pati bėrė thirrje deputetėve tė Kuvendit tė Kosovės tė kėtyre tri subjekteve politike qė tė votojnė kundėr kandidaturės sė Rugovės, (Siē dihet kundėr Rugovės President janė shprehur shoqata e Invalidėve dhe veteranėve tė UCK-sė), pėr arsyet qė i ka paraqitur Deputeti  i LPK-sė, Bedrush Qollaku, dhe tė votojnė njė kandidat tjetėr tė LDK-sė. Sepse Rugovės nuk duhej t-i jipej pėrsėri mundėsia tė nėnshkruaj asnjė dokument pėr Kosovėn. LPK, ka deklaruar edhe mė herėt, se ishte e gatshme tė votojė  kandidatė tjtėr tė propozuar nga LDK, por nė asnjė mėnyrė Rugovėn.

     

    LPK konsideron se z. Rugova ėshtė i caktuar jashtė ēdo procedure tė rregullt nė postin qė mban, nuk e meriton tė jetė nė institucionin e nderuar ku ėshtė dhe aty rrin nė mėnyrė tė jashtėligjshme.

    Lėvizja Popullore e Kosovės e ka kundėrshtuar votimin “nė paketė” nė Kuvend pėrmes tė cilės mėnyrė u zgjodh Kryetar Rogova. Pėr ēdo gabim tė Rugovės nė postin qė ėshtė vėnė, nga ajo kohė, pėrgjegjėsinė do ta mbajnė dhe ata qė e kanė votuar.

     

    ANGAZHIMI I LPK-SĖ PĖR RAPORTE TĖ QARTA POZITĖ-OPOZITĖ

     

    Pas zgjedhjeve apriori faktorėt e ndryshėm ndėrkombėtarė pėr qeveri tė koalicionit pa varėsisht vullnetit tė subjekteve politike. Pse LPK ishte per raporte te kjarta pozite e forte funksionale - opozite e forte konstruktive. Me krijimin e nje pozite qe do te kishte pushtetin ne dore qeverisja do te ishte efikase per te vene ne jete premtimet dhene zgjedhesve ne fushate elektorale. Ndersa opozita do te bente punen e vet konstruktive duke perkrahur punet e mira te qeverise dhe duke kritikuar punet, veprimet e keqia. Ne fushaten e ardhshme elektorale 2004 do te ishin situatat e kjarta per zgjedhesit dhe ai do te kishte lehte te marr vendimin e duhur: te vazhdoje ta votoje poziten apo nese ajo nuk ka punuar ta votoje opoziten dhe ta bjeje pozite. Zgjidhja e 28 shkurtit qe vendi te qeveriset me koalicion te detyruar do te erresoje shikimin e zgjedhesit pas 3 viteve dhe vendi do te mbetet pa alternative. Ne rast dshtimi faji do te mbetet jetim dhe pergjegjesia do te hidhet her te njera dhe here te tjetra parti por te gjitha ne qeverisje.

     

     

     

    XII.            Pse LPK kĖrkoi dhe kĖrkon rIshqyrtim tĖ marrĖdhĖnIeve me UNMIK-un.

     

    LPK pėrmes deputetit tė saj Bedrush Qollaku, nė njė nga seancat e Kuvndit tė Kosovės kėrkoi rishqyrtimin e marrėdhėnjeve me UNMIK-un dhe ngrirjen pėr njė kohė tė marrėdhėnjeve me tė.

    Kėtė kėrkesė LPK e bėri sepse sepse UNMIK-u, pėrfaqėsuesi special i Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė janė duke ndėrhyrė nė formė autokrate nė punėn e Kuvendit, tė Qeverisė dhe gjithė institucioneve tė Kosovės tė dalė nga mandati i popullit tė Kosovės.

    Nuk mund tė pranojmė qė pėr demokracinė tė folet vetėm kur nuk i hynė nė punė Kosovės. Nė rastin konkret institucionet e zgjedhur nė mėnyrė demokratike kanė pėrparėsi ndaj institucioneve tė emėruara tė OKB-sė, sepse kėto tė fundit nuk kanė dalur nga zgjedhjet por nga raporti i fuqive ushtarake. Personeli i UNMIK-ut ėshtė duke refuzuar tė kuptojė dhe tė zbatojė demokracinė nė Kosovė dhe tė kalojė pa dhėmbje kompetencat nė duar tė instituvioneve tė Kosovės. Kjo ėshtė nė dobi tė tė gjithėve. Dhe mbi tė gjitha vlerėsim konkret i demokracisė, i kėsaj vlere qė do tė ishte gabim tė nėpėrkėmbet nė Kosovė.

    Ata instituconet e Kosovės i kanė shndėrruar nė kukulla nė duart e UNMIK-ut pėr tė mashtruar popullin e Kosovės. Pėr ēfarė autonomie substanciale bėjnė fjalė administratorėt e UNMIK-ut kur Kuvendi dhe Qeveria nuk kanė kurrėfarė autonomie.

     

    Kuvendit UNMIK-u i pėrzihej edhe nė shprehjen e lirė tė mendimit pėrmes rozolutave politike qė nė fund tė fundit nuk ishin obligative pėr administratėn ndėrkombėtare.

     

    XIII.         LPK PĖRKRAH REZOLUTĖN E KUVENDIT TĖ KOSOVĖS PĖR TĖRĖSINĖ E KOSOVĖS

     

    Eshte e vertete se Rezoluta nuk mund te jete e vlefshme per mandataret e Misionit te OKB-se ne Kosove por ajo eshte e vlefshme per qytetaret e Kosoves qe jane te gatshem te punojne per te deshtuar planet grabitēare te fqinjeve ndaj territoreve te Kosoves.

     

    XIV.  KĖRKESĖ KUVENDIT QĖ TĖ APROVOJĖ NJĖ REZOLUTĖ PĖR PAVARĖSINĖ E KOSOVĖS

     

    Kuvendi i Kosovės duhet tė aprovojė njė rezolutė pėr Pavarėsinė e Kosovės.

    Pavarėsia e Kosovės nga serbia ėshtė opcion i vetėm i qėndrueshėm pėr Kosoėn dhe rajonin. Statusi i autonomive pėr Kosovėn ėshtė provuar dhe ka dėshtuar duke u pėrcjellur me masakra dhe tragjedi tė mėdha. Janė kėto arsye tė mjaftueshme pėr tė kėrkuar nga bota qė tė ndėrpresė ankthin e shumicės sė banorėve tė Kosovės pėr tė ardhmėn e vendit.

     

    Lėvizja Popullore e Kosovės i pėrshėndetė tė gjitha nismat e bėra kėto dy vite qė Kosovės t’i njihet menjėherė njė pavarėsi nė implementi, njė pavarėsi e kushtėzuar apo thjeshtė pavarėsia qė kryesisht kanė ardhur nga organizata dhe asociacione jo qeveritare dhe analistė nė Shtetet e Bashkuara. Kėta njerėz, dashamirė tė paqes, e kanė kuptuar se e vetmja mėnyrė pėr stabilizimin e rajonit dhe pėr tė jetuar tė lumtur e tė qetė poplli nė Kosovė dhe pėrrreth ėshtė njohja e tė drejtave qė na takojnė. Posaēėrisht pėrshėndesim nimat e kongresistėve amerikanė tė cilėt i kanė afruar njė tekst tė Rezolutės pėr njohjen e Pavarėsisė sė vendit tonė nga dhoma e pėrfaqėsuesve.

     

    XV.             LPK PĖR PROGRAMIN E QEVERISĖ

     

    LPK konsideron se Programi i Qeverisė ėshtė i parealizueshėm. Gjithashtu prioritet i saj duhej tė ishte nxjerrja e ligjeve pėr statusin e familjeve tė dėshmorėve dhe invalidėt e UCK-sė.

     

    Ne nuk do tė ndjekim politikė tė bojkotit dhe imponimit, nė raport me institionet e Kosovės. Ne do tė jemi nė Kuvend pėr tė sqaruar ata qė na kanė votuar. Ne ata nuk i kemi zhgėnjyer dhe nuk do t’i zhgėnjejme. Ne jemi duke transmetuar vullnetin dhe mesazhin e tyre besnikėsisht nė Kuvend.

     

    Nė Qeveri ne nuk morėm pjesė pėr arsyet qė i tham mė lart. Ne do tė vazhdojmė tė jemi opozitė konstruktive nė Kosovė. Pėr tė gjitha punėt e mira qė do t’i bėjė Qeveria ne do tė gėzohemi dhe do t’i pėrkrahim sepse janė tė mira pėr Kosovėn. Ndėrsa do tė kritikojmė ēdo veprim tė qeverisė qė ne e kemonsiderojmė qė e dėmton Kosovėn.

     

    Por, fatkeqėsisht, Kosova ka mbetur pa Qevri nga 12 qershori 2002, ndėrsa OKB ėshtė bėrė me qeverinė e parė nė botė qė ėshtė betuar para saj, pėrkatėsisht para Pėrfaqėsuesit Special tė Sekretarit tė Pėrgjithshėm tė OKB-sė. Kjo qeveri nuk do ta drejtojė gjithė botėn edhe pse ėshtė e krijua nga OKB por do ta drejtojė vetėm Kosovėn sipas Rezolutės 1244 tė OKB-sė. Pėr kėtė LPK nuk e fajson UNMIK-un por Qeverin Rexhepi.

    LPK kėrkon qė tė jap dorėheqje gjithė kabineti i Bajram Rexhepit dhe tė krijohet Qeveri e Re e cila do tė respektojė vullnetin e popullit tė vet, tė japė betimin para atyre qė e zgjedhin, pra para Kuvendit tė Kosovės tė dalė nga vullneti i sovranit popull. Ndoshta do tė ishte mirė qė edhe pėrfaqėsuesit Special tė japin betimin para popullit tė Kosovės, nėse Misioni i tyre nuk ėshtė qėllim nė vetėvete por tė pėrparojnė Kosovėn.

     

    QĖNDRIMI I LPK-SĖ PĖR PRIVATIZIMIN

     

    Nė Kuvend dhe nė prononcimet e saja LPK ėshtė shprehur pėr privatizim normal tė drejtuar nga Qveria dhe kundėr formimit tė Agjensisė Kosovar tė Mirėbesimit nga UNMIK-u.

    Ndėr prioritetet e Qeverisė sė Kosovės duhej tė ishte privatizimi. Privatizimin duhej ta drejtonte Qeveria e Kosovės pėrmes ligjit qė duhej ta aprovonte Kuvendi. 

    Ndaj Qeverisė sė Kosovės UNMIK-u shprehu mosbesim total duke i rrėmbyer tė drejtėn qė ajo ta bėjė privatizimin dhe krijoi Agjensinė Kosovare tė Mirėbesimit. Don tė thotė nė mirėbesim tė lihet pasuria e Kosovės te kjo Agjensi sepse Qeverisė, pėrkatėsisht resorit tė ekonomisė e financave, nuk mund t’i besohet. Me kėtė masė UNMIK-u ka krijua krushte qė pasuria e Kosovės tė dalė jashtė vendosjes dhe kontrollit tė popullit tė Kosovės dhe tė bartet te popujt tjerė. Nė kėtė mėnyrė LPK konsideron se ėshtė prekur prona e Kosovės ėshtė krijuar hapėsirė pėr tėhajėsismin e ndėrmarrjeve tė Kosovės. Agjencia Kosovare e Mirėbesimit i njeh kontratat, me pak pėrjashtime, tė lidhura nė kohėn e okupimit qė pėr LPK-nė ėshtė e papranueshme.

     

    XVI.          Angazhimi i LPK-sĖ pĖr krijimin e koalicioneve dhe bashkĖpunim me subjektet tjera shqitpare

     

        Gjatė kėtyre dy viteve ne kemi ruajtur raportet e mira ndernjerezore dhe marredhenjet korrekte politike te bashkepunimit me subjektet politike shqitpare ne Kosove, Maqedoni dhe Shqiperi. Deri me 16 dhjetor 2001 kemi qene ne Koalicion me 5 subjekte tjera qė quhej koalicioni AAK. Por per arsye se ne Koalicion punohej  per tjera koncepte, per te hyre ne koalicon me subjekte qe jane ne kundershtim me Programin e LPK-se u detyruam qe te dalim nga ai.

     

    Te perkujtojme nje zhvillim interesant. Ne kete periode kur dolem ne nga koalicioni PDK propagandonte te anetaresia e vet per tu krenuar se ja AAK po lidhet me LDK-ne dhe Rugoven pa e ditur edhe vet se nje dite jo te larget do te hyje ne koalicion me te. Madje koalcion qe do te marre pergjegjesine per qeverisjen e vendit.

     

    Por te kthehemi ku ishim duke folur. Idea themelore e koalicionit AAK ka qene qe pas hyrjes se 6 subjekteve ne koalicon te hyjne dhe disa parti te tjera duke perfshire dhe PDK-ne, qe kishim qene me heret ne aktivitete te perbashketa per Kosoven, por ne asnje rast me LDK’ne, qe i sabotonte aktivitetet e tė gjithė neve qe u gjendem bashk ne kohe lufte, por kjo nuk ndodhi. Perkundrazi koalicioni shkoi duke marr tipare partie sa qe me ne fund u shnderrua ne parti monolite qe hyri ne koalicion me LDK-ne dhe PDK-ne. Edhe ashtu Rregullorja 2000/16 e UNMIK-ut nuk lejon qė njė Koalicion tė hyjnė nė Koalicion me Koalicione tjera kėshtu qė koaliconi AAK pas 28 shkurtit ishte i pakuptimt.

     

    XVII.       ANGAZHIMI I LPK-SĖ PĖR TĖ BASHKĖPUNUAR ME ZYRAT E NDĖRLIDHJES NĖ KOSOVĖ

     

    Gjatė kėtyre dy viteve Lėvizja Popullore e Kosovės ka pasur kontakte me zyrat e shteteve tė ndryshme nė Kosovė. Deri para njė viti kemi pasur komunikim normal.

     

    Mirėpo me fillimin e pėrgatitjeve pėr hartimin e Kornizės Kushtetuese dhe fillimit tė krizės nė Maqedoni ato po i ikun bashkėpunimit me Lėvizjen Popullore tė Kosovės sepse kanė marrė qėndrim radikal dhe ekstremist kundėr pavarėsisė sė Kosovės dhe tė gjitha forcave qė hapur luftojnė pėr pavarėsi.

     

    Ne jemi munduar tė spjegojmė nevojėn qė tė na ndihmojnė pėr aprovimin e njė Kushtetute tė denjė pėr banorėt e Kosovės. Ata janė shprehur qartė se ne nė Kosovė kemi tė drejtė tė kemi aspirata pėr pavarėsi, don tė thotė tė ėndėrrojmė pėr tė ndėrsa jashtė vullnetit tonė do tė aprovohet ajo qė u imponua mė vonė, Korniza Kushtetuese.

     

    Neve jemi munduar t’i ndihmojnė zyret e shteteve kėtu qė tė mos gabojnė duke e vlerėsuar luftėn ēlirimtare nė Maqedoni si luftė terroriste por ėshtė dashur tė ndodhin ngjarjet qė ndodhėn pėr t’ė rrėzuar raportet e tyre tė pa sakta qė u kishin bėrė shteteve tė tyre nga kėtu.

     

    XVIII.    SHEMBULLI I LINDOR DHE I KOSOVĖS DHE MATJA ME DY KUTI E OKB-SĖ

     

    -          LPK e qmon lartė vendimin e OKB-sė qė t’i njihet e drejta e Pavarėsisė Timorit Lindor. Por nuk i duket me vend se pėrse OKB nuk i njeh tė drejtėn Kosovės. Kriteret pėr pavarėsi Kosova nė mos mė tepėr sė paku sa Timori Lindor i plotėson. Dihet mirė shkalla e zhvillimit kulturor e politik i qytetarėve nė Timorin Lindor dhe nė Kosovė. Kosova ėshtė shumė mė e zhvilluar nė ēdo pikėpamje. Atje njė pjesė e popullatės eshte analfabete dhe ka votuar me gozhda. OKB edhe pse me dokumente e ka tė sanksionuar trajtimin e barabart tė njerėzve pavarėsisht kombi, race, seksi, religjioni kjo deri mė tash nuk ka vazhduar edhe pėr Kosovėn.

     

    GJENDJA E LIRIVE DHE TĖ DREJTAVE TĖ NJERIUT NĖ KOSOVĖ

     

    Lėvizja Popullore e Kosovės ju ėshtė mirėnjohėse raportuesve Amnestise Internacionale ne Kosove qė me objektivitet kanė konstatuar se po shkilen te drejtat e njeriut.

    Gjithashtu vlerėsojmė lartė punėn e Obduspersonit, sipas tė cilit ne Kosove po shkilet ligji nga ana e forcave qe ushtrojne pushtetin ne Kosove.

     

     

    XIX.          ANGAZHIMI I LPK-SĖ PĖR SQARIMIN E SITUATAVE RRETH BURGOSJEVE NĖ KOSOVĖ

     

    Fatkeqėsisht, jo shumė kohė pas vendosjes sė forcave ndėrkomėtare, nė Kosovė pėrsėri filluan bugosjet politike tė cilat kanė marrė hov sidomos vitin e fundit. Ato bėhen me urdhėra ekzekutiv tė bazuar nė rezolutėn politike, siē ėshtė ajo 1244.

     

    Qėllimi i kėtyre burgosjeve ėshtė dobėsimi i varjantit politik qė ka punuar dhe qė punon pėr pavarėsinė e Kosovės. Nė funksion tė saj po vazhdojnė pėrpjekjet pėr tė plasuar tezėn se luftė ēlirimtare nė Kosovė nuk ka pasur, se ka pasur luftė civile dhe luftė ndėretnike. Kjo ėshtė tezė qė e kemi dėgjuar edhe gjatė vitit 1998 dhe 1999 nga pushtuesit. Edhe masat kundėr ish pjestarėve tė UCK-sė nuk mungojnė.  Ata hetohen dhe gjykohen pėr kohėn kur kanė qenė duke kryer detyra ushtarake kundėr forcave serbe dhe bashkėpunėtorėve tė tyre shqitparė. Bashkėpunėtorė e hafije tė pushtuesve pas luftės janė duke bėrė padira tė njėpasnjishme pėr tė mbuluar tradhėtinė e tyre ndaj ēlirimit tė popullit tonė. Pa dashje UNMIK-u nė vend se t’i dėnojė bashkėpunėtorėt shqiptarė tė Millosheviqit ai i ka shpallur viktima dhe ėshtė duke u pėrpjekur tė ndahet drejtėsi nė dobi tė tyre. Ish ushtarėt e UCK-sė dhe pjesėtarėt e TMK-sė burgosen gjatė kryerjes sė detyrave tė ngarkuara nga komanda e tyre. Kjo ėshtė fyerje pėr TMK-nė. Hetimet dhe gjykimet e UNMIK-ut nuk mund t’i konsiderojmė tė paanshme pėrderisa artificialisht Kosovės i mohohet pavarėsia dhe nė kuadėr tė kėtij mohimi janė duke u ngritur fushata pėr tė dėshmuar se Kosova nuk e meriton t’i njihen tė drejtat qė i takojnė.

     

    Gjykata e Hagės ėshtė duke bėrė punė tė madhe nė dėnimin e kryekriminelit, Sllobodan Millosheviq. Por gjithė gjykimi i tij ėshtė duke shkuar huq nė kohėn qė disa segmente tė OKB-sė janė duke i dhėnė tė drejtė qėllimit pėr ēka luftoi Millosheviqi, ruajtjes sė integritetit dhe sovranitetit tė Jugosllavisė. Nė tė njejtėn kohė neve nuk mund tė jemi tė kėnaqur me gjykimin e Millosheviqit pėrderisa Kosovės tė mos i njihet e drejta e pavarėsisė, sepse jemi tė vetėdijshėm qė vetėm atėherė Millosheviqi do tė ndihej i dėnuar.

     

    Populli shqiptarė qė ka derdhur gjak pėr tė ardhur deri te ēlirimi i vendit para se tė gjykohet kushdoqoftė nė gjykata ndėrkombėtare ai ka kėrkuar pavarėsi dhe ėshtė i gatshėm qė ta arrijė, pėrsėri, nėse ėshtė nevoja edhe me gjak.

     

    UNMIK-u me nderhyrjet e veta ne jeten ekonomike, ne lidhjen e marreveshjeve arbitrare me jasht pa e pyetur fare Kuvendin eshte duke e penguar zhvillimin e Kosoves ne pergjithesi ndersa ne vecanti zhvillimin ekonomik.

     

     

    VIJA E LPK-SĖ

     

    Vija dhe politika e LPK-sė ėshtė autoktone. Ajo u pėrshtatet nevojave tė vendit pėr sovranitet, pėr pavarėsi dhe pėr vetėvendosje. Vija e LPK-sė eshtė e pėrpunuar dhe e aprovuar nė mbledhjet e LPK-sė. Ajo ėshtė e bazuar nė pėrvojėn e organizimit dhe tė politikės kombėtare shqitpare dhe pėrvojės pozitive botėrore.

     

    Duhet t’i nėnvizojmė dhe t’i mbajmė mend kėto  sepse gjatė dy viteve kanė vazhduar shfaqje tė shėmtuara nė njė pjesė tė politikės shqiptare qė janė sėmundje e mėhershme por edhe tė marra nga realiteti i tashėm.

     

    Ne do tė ndjekim rrugėn tonė duke u pėrballur me ēdo vėshtirėsi.

     

     

    Nė emėr tė Kėshillit tė Pėrgjithshėm

     

    Kryetari Emrush Xhemajli